Sapa

Naktinis autobusas is Hanojaus i Sapa atvyko 7 valanda ryto. Autobusa is karto apspito burys moteriskiu siulanciu nakvynes paslaugas savo sveciu namuose. Autobuse nakti susipazinau su Vokieciu, bet jis nutare patraukti savais keliais, o mane ir dar viena vaikina is Izraelio nusitempe viena is moteriskiu. Viesbutelis pasirode visai padorus, tad sutarem pasidalinti kambari po 3.5 USD. Tiek jis tiek as planavom kita diena nuomotis motorolerius, tad nuejom papusryciauti ir patyrineti bundanti miesteli.
Miestelyje sutikom dar pora vaikinu is Izraelio, kurie jau buvo issinuomave motoroleri, tad kadangi diena buvo ankstyva, nutarem ir mes neatidelioti ir isvaziuoti dar ta pacia diena. Moteriske nebuvo patenkinta, kad mes issikraustom is kambario, bet kadangi nuomavomes motorolerius is jos sesers, sutiko kaip kompemsacija paimti 1 doleri su salyga kad mes grisim kita nakti.
Kalnu keliukais patraukem i slenio giluma. Jau uz poros kilometru atsivere nuostabus vaizdai - didziuliai kalnu slaitai israizyti nesibaigianciomis ryziu terasomis. Vaizdingai pasakoti nemoku, tad pridesiu nuotrauku, bet ispudzis buvo tikrai pribloskiantis.
Klaidziojom po apylinkes ilisdami tai i koki kaima, tai i vietine mokykla. Nutarem pietauti pas vietinius namuose, nes jokiu kitu valgymo vietu pakeliui nenusimate. Gestais ir piesiamais paveiksleliais bandeme paaiskinti, kad norime 4 porciju ryziu su vistiena ir darzovem ir esam pasiruose uz tai sumoketi po 2 dolerius. Angliskai ten nekalba visiskai niekas, tad arba visai nesugebedavom susitarti arba is musu paprasydavo 25 doleriu. Sugaisom gal 2 valandas uzsuke i bent 5 kaimus kol galu gale sugebejom sutarti del musu norimo maisto uz mums priimtina kaina. Ir tos 2 valandos tikrai buvo to vertos.
Seimininke greit uzkaite ryzius, eme pjaustyti kopusta, o jos vyras suskubo gaudyt vistos kuri iki tol ramiai kapstesi lauke. Kai vista buvo pagauta, musu akyse ja ir nugalabijo (is pradziu parasiau su visom detalem, bet paskui pagalvojau, gal pasitaikys jautriu skaitytoju, tai istryniau :)). Galiausiai po nepilnos valandos prie stalo sedom mes 4 ir seimininkas, tuo tarpu moterys liko sedeti nuosaly. Vietname lyciu lygybe neegzistuoja. Galiu pasakyti, kad pavalgem tikrai labai skaniai ir sociai. Be to seimininkas dosniai pilste ryziu degtine.
Kol pietavom, kazkas is vietiniu (o ju nuolat aplink sukiojosi pulkai) pavoge puslitri benzino, kuri buvau atsargai nusipirkes ir prikabines prie motorolerio. Laimei jo neprireike.
Dar po keliu valandu uzklydom i kaimeli kuriame buvo galima apsistoti vietiniu zmoniu namuose. Ta ir padareme pas labai svetinga seima. Vakarienes po sociu pietu nesinorejo, tad gan anksti sugulem miegot.
Atsikele pavaziavom i kaimo krasta kur issimaudem po vesiu kriokliu. Po sociu pusryciu patraukem atgal link Sapa tik si karta ne pagrindiniu keliu, o per kita slenio puse. Aisku pagrindinis kelias cia nereiskia autostrados. Geriausiu atveju tai kaimo zvyrkelis su pavienemis asfalto atkarpomis. Bet vietomis pasitaikydavo purvo nuosliauzu, kurios visiskai uzkirsdavo kelia, kad su motoroleriu vos pralisdavom. Na o salutiniai keliukai tai buvo isvis pesciuju takeliai su upeliais, kuriuos reikedavo kirsti ir bezdzioniu tilteliai su ziojejanciomis skylemis. Pakeliui pora kartu stojome maudytis ir be jokiu rimtesniu incidentu beveik pries pat sutemstant grizome i Sapa.
Ryt ko gero jau vienas arba su kita kokia kompanija vel imsiu motoroleri ir vaziuosiu i kita puse.

 Tokie ir panasus vaizdai buvo visa kelia. Galima daryti nuotraukas bet kur kur pazvelgsi, kiekvienas vaizdas vertas atviruko.

Vieninteliai zmones mokantys bent 10-20 anglisku zodziu buvo baisiai ikirios moteriskes kaip kad si. Jos apspisdavo mus buriais kiekviena karta kur nors sustojus ir vis siulydavo pirkti visokius suvenyrus.

Siuose namuose buvome pavaisinti arbata, bet del pietu susitarti nepavyko.

Kadangi zodziai ir gestai nepadejo, bademe piesti ko norime valgyti.

Su sia seima galiausiai pavyko sutarti. Ryziai jau uzkaisti, seimininkas pagavo vista ir...

cia nuo vistos jau pesamos plunksnos. Ugnis kurenama vidury namo ant sausu bambuku. Jokiu kaminu nera, bet kam ju reik, kai sienos kiauros ir tos ne iki pat lubu.

Sustojom issimaudyti. Vietos vaikams musu pasirodymas budavo didelis nuotykis. Deja be "Helo" nei jie nei kiti kaimieciai nieko nepasakydavo.

Cia musu nakvynes vieta. Kaip veliau paaiskejo, tai vienas geriausiai islaikytu namu tame kaime.

Moderniausi pastatai kaimuose - mokyklos. Sioje mateme net pora kompiuteriu. Matyt buvo pertrauka, nes visi vaikai zaide lauke. Nors taip jie ten ir mokosi turbut...

Eilinis kaimelis, eiline dulketa pagrindine gatve.

Bet pagrindinis eismas vyksta ne keliu, o siauruciais kalnus israizgusiais takelias, ne platesniais nei 1 metras. Su savo dviraciais drundaletais mes sekmingai jais pravaziuodavom.

Pasitaikydavo ir sudetingesniu atkarpu.

Vakarejantis slenis griztant i Sapa.

O cia ivyko mainai. Alonas isvaziuodamas is namu gavo maza medini arkliuka, kuri iki keliones galo turi ismainyti i tikra zirga. Kol kas po keliu mainu jam buvo pavyke gauti bugneli Nepale, kuri cia jis iskeite i ranku gamybos skara. Pries tai jis kelis kartus nesekmingai bande gauti vietiniu daznai nesiojama dideli peili.