Mui Ne

Mui Ne - tai vienos gatves miestas, kuris nusiteses ilankos pakrante kokius 10 km. Abejose gatves pusese isikure viesbuciai, restoranai, parduotuves. Trumpai tariant tai tipinis kurortinis miestas. Be to cia kas kelis simtus metru isikure kaitavimo mokyklos, nuomos centrai ir surferiskos parduotuves.
Didziojoj daly Vietnamo angliskai susikalbeti praktiskai neimanoma, o Mui Ne antra kalba po vietnamieciu - rusu. Rusu turistu cia daug, nors siuo metu tikrai dominuoja vietiniai. Mat pas juos ryt nepriklausomybes (issivadavimo nuo amerikonu) diena, be to cia kaip ir pridera komunistams stipriai svenciama geguzes pirmoji - darbo diena. Tad dar vakar Dalate, kuris skaitosi kurortinis, zmoniu kone padvigubejo, sukilo nakvynes, autobusu, maisto kainos. Mui Ne irgi tik ilgai paieskojus pavyko rasti kambari uz 6 dolerius, nes siaip visi prase 15-25. Net uz lova bendrabutyje "Mui Ne Backpackers" turejo izulumo prasyti 12 doleriu, kai siaip normali kaina 6.
Mano kambarys ko gero geriausias per visa keliones laika - didziulis, su baldais, televizorium, graziu sodu kieme ir jura uz 20 metru.
Miestelio pagrindu kazkada buvo zveju kaimas, kuris ir dabar sekmingai tebegyvuoja kazkur ilankos pakrastyje, tad vietos kavinese ir restoranuose gausu juros gerybiu. Paragauti galima ir rykliu ir juros gyvaciu ir morenu, jau nekalbant apie gausybe standartiniu zuvu ir veziagyviu. Kaip nebutu keista, bet varles cia irgi parduodamos kaip juros gerybes.
Kol kas pabusiu cia pora dienu, pasimegausiu siluma, jura ir veju, o paskui ziuresiu ka daryt toliau ;)

Dalat

Vakar apie pietus atvykau i Dalat. Sis miestas isikures vidurio Vietnamo kalnuose. Prancuzai kazkada ji naudojo kaip karini forta, o 19a. pabaigoj jis po truputi pradejo virsti kalnu kurortu i kuri atispusti nuo svilinancio karscio suvaziuodavo kolonizatoriu grietinele is viso Vietnamo. Cia net buvo ikurta ligonine karscio sukeltoms ligoms gydyti.
Po beveik 40 laipsniu siekiancio karscio cia tikra atgaiva. Deja siame regione del kalnuoto reljefo jau prasidejo liuciu sezonas. Ryte sviecia kuo graziausia saulute, bet po truputi ima kauptis debesys ir apie 13-14 val. prampliumpa nevaikiska liutis iki pat vakaro. Ir taip kiekviena diena.
Visgi net ir per lietu pasivaiksciojau po miesta, apziurejau turgu. Del vesaus klimato cia auga vaisiai ir darzoves kuriu nerasi niekur kitur Vietname. Ir is tikruju, siomis dienomis valgau bene skaniausius patiekalus visos savo keliones metu. Turguje isragavau visus imanomus ir neimanomus dziovintus vaisius ir darzoves nuo artisoku, sparaginiu pupeliu ir cukiniju iki braskiu, citrinu ir persimonu. Niekur kitur to nemaciau, bet cia vakarais populiaru seimomis susesti gaveje ir kirsti bandeles su karstu soju arba zaliu pupeliu (jie vadina green bean) pienu. Zinoma pabandziau ir pats. Bandelems gal kiek truksta saldumo, bet pasaldintas pienas tai kompensuoja. Nesu pieno megejas tad tikrai nesitikejau, kad soju pienas gali buti toks skanus. Be cukraus i ji deda ir kitu priedu, dideliuose puoduose maciau plaukiojo kazkas iviniota i bananu lapus. Buvau ziauriai pasiilges bandeliu, nes per visa kelione ju niekur kitur nebuvo iskyrus kokioj europietiskoj kavinej uz europietiska kaina.
Mano vertinimu Dalat tikrai nusipelno kulinarines Mekos vardo. Isbadziau cia ir visokiausiu moliusku ir aliejuje virtu "kibinu" ir vistienos kepsnio su mangu ir net karbonada kiaulienos po turbut gero pusmecio pirma karta suvalgiau :)
Siandien is pat ryto issinuomavau motoroleri ir isvaziavau apziureti apylinkiu. Nors cia kalnai, kaip ir Vietnamo siaureje Sapoje, bet viskas nepalyginamai kitaip. Sapa buvo laukine, o cia viskas labiau urbanizuota, net zemes ukis ir tas labai pramoninis, visur daug siltnamiu ir pan.
Vienam kaime uzsukau paziureti krioklio. Galvojau bus nieko ypatingo, nes aplink net rimto kalno nebuvo, taciau krioklys tikrai ispudingas. Aukscio gal ir nera didelio, bet del prasidejusio liuciu sezono vandens srove buvo tiesiog milziniska. Kas dar ypatinga siam kriokliui, kad siaip ne taip nusikabarojus olomis zemyn, galima beveik palisti po paciu kriokliu. Jausmas tikrai geras, kai salia taves kurtinanciu garsu griuna tonos vandens.
Skubejau grizti i Dalata neprasidejus lietui, bet deja... Na bet nieko tokio, seniai buvau sulytas :) Nusipirkau plastikini lietpalti ir plevendamas kaip veliava beveik sausas grizau i viesbuti. Ryt is pat ryto sedu i autobusa ir griztu i pajuri - Mui Ne. Galesiu pliaze atsikaitinti kaulus, nes cia pirma karta per savo kelione teko issitraukti ir batus ir ilgas kelnes ir megztini.

Dalato dziuvintu vaisiu ir sulciu turgus. Nusipirkom ir vietinio vyno paragavimui - visai nieko.

Cia tik nedidele dalis visu gerybiu. Daugumos net nezinau kas tai yra. 3 geltoni desinej - sladzios bulves, priekyje - persimonai, toliau visokiu atmainu slyvos ir vysnios ir dar velniai zino kas. Man labiausiai patiko dziovinta citrina.

Bandeliu ir karsto pieno restoranas.

O stai ir bandeles su pienu.

Balandzio 30 - nepriklausomybes diena, tad jau isvakarese gatveje vyko net keli koncertai.

Krioklys is virsaus....

is priekio...

ir is apacios.

Salia krioklio isikurusi sventykla. Vietname po 1000 metu kinijos okupacijos budizma papilde konfucionizmas ir taoizmas.

Man labiausiai sita patiko :)

O cia didziausia Budos statula Vietname. Labai jau kicine, bet smagi :)

Akimirka is vietos vaiku gyvenimo.

Ir vel uzsukau i kapines. Nemanau kad Vietnamieciai fasistai, bet svastika cia labai populiari. Iki galo dar neissiaiskinau (bet butinai tai padarysiu), taciau kaip suprantu tai kazkoks budistinis simbolis.

Hoi An

Hoi An yra buves didelis prekybos uostas, taciau dar 19a. uzdumblejus i jura istekanciai upei prarado si statusa. Ilga laika miesta aplenke pramonine raida ir kolonistine itaka, tad senamiestyje liko issaugoti Japonu ir kinieciu pirkliu namai, sventyklos, rumai ir kt. Miestas tikrai grazus, ramus, salia grazus pliazai, bet tvyrantis karstis stipriai apsunkina galimybes pasimegauti aplinka. Iki autobuso isvaziavimo nueisim pas draugus i kita viesbuti paplaukioti ju baseine, o po to laukia 18 valandu kelione autobusu i Dalat.

Pridejau papildomu nuotrauku ir i ankstesnes dienas.

DMZ

Siandien is pat ryto sedom ant motoroleriu ir patraukem i siaure link buvusios Vietnamo padalinimo zonos, taip vadinamos DMZ. DMZ - angliskai Dimilitarised zone - 5km zona abipus Vietnama padalinancia upe, kurioje pagal susitarima neturejo buti jokios karines technikos.
Vaziuoti reikejo virs 100km. Kelias nebuvo ypatingai idomus, isskurus paskutinius 20-30 km kurie driekesi grynai pajuriu. Pakeliui papietavom zuvies restorane.
Ka suzinojom apie Vietnamo istorija. 1856 i sali isiverze prancuzu ir ispanu kareiviai ir galima sakyti uzgrobe valdzia. Vietnamas vis dar turejo imperatoriu, bet jis tebuvo marionetine figura. Ispanai labai greit pasitrauke, o prancuzai seimininkavo iki pat 1960.
Po pirmo pasaulinio Vietname kilo konunistines idejos, kuriu vedlys buvo Hosiminas (Ho Shi Minh). Jo vadovaujamos pajegos (Vietkong) paskelbe issivadavimo kara ir apie 1945-1950 uzeme siaurine salies dali. Nuo tada salis pasidalino ir turejo dvi vuriausybes. Puses vis nuolat viena kita puldinejo, kol galiausiai prancuzai is pietines dalies pasitrauke, o ju vieta uzeme JAV. Kuom tai baigesi, visi daugmaz zino. Nuo to laiko Vietnamas yra vientisa komunistine valstybe.
Pagrindinis musu isvykos akcentas buvo tuneliai, kuriuose slapstesi siaurines dalies kariai nuo amerikieciu bombonesiu. Po zeme keliems metams buvo sulindes visas kaimas, tuneliuose susikurdavo seimos, gimdavo vaikai. Urvai israusti keliais lygiais, giliausias ju sieke 23 metrus.
Viska apziurejom savarankiskai, be gido, tad landzioti buvo gan siurpoka, nors viduje ir irengtas sioks toks turistams skirtas apsvietimas. Visgi karas tikrai ziaurus dalykas.
Veliau apsistojome gretimame mieste is susiradome Vietnamo karo veterana kovojusi pietineje puseje, kuris ir papasakojo mums Vietnamo istorija.
Ryt ryte griztam i Hue, susirenkam kuprines ir autobusu riedam tolyn i pietus i Hoi An.

Pakeliui matesi labai daug kapiniu. Vienos ju vietnamietisko stiliaus, kaip kad sios, su prabangiais antkapiais, kitos paprastos, bet didziules masines kariu kapavietes.

 Labai nustebom vidury niekur rade didziule krikscioniska baznycia.

Uzkandis belaukiant pagrindinio patiekalo - moliusku ir darzoviu misraine ir ryziu miltu paplotis su sezamo seklomis.

Labai populiari vietos zveju transporto priemone - plaukiojantis bambukinis dubenelis :)

Amerikietisku bombu kolekcija.

 Vienas is iejimu i tunelius.

Seimos kambarys. Zmones taip gyveno kelis metus.

Vakariene suVietnamo karo veteranu.

Hue

Vakar apie pietus atvaziavau i Hue ir pusdieni praleidau tyrinedamas miesta ir imperatoriaus rumus.

Siandien 8 zmoniu kompanija issinuomavom motorolerius ir iki vakaro vazinejomes po apylinkes. Apziurejom pagoda, kuri be to kad yra tikrai grazi, garseja ir tuo, kad joje tarnaves vienuolis prasidejus Vietnamo karui nuvaziavo i Saigona ir viesai susidegino taip protestuodamas pries amerikieciu intervencija.
Veliau uzsukom i arena-amfiteatra, kuriame vykdavo dramblio ir tigro dvikovos. Dramblys simbolizuodavo imperatoriaus galia, o tigras - maistininku, tad dramblys visada turedavo laimeti. Aisku ne be organizatoriu pagalbos - tigras budavo apsvaiginamas, jam nukarpomi nagai, iltys ir pan. Galiausiai uzsukom i vieno is imperatoriaus kapa-mauzolieju.
Jau betemstant nuvaziavom i pajuri issimaudyti o po to pavakarieniavom zuvies restorane.

Rytoj jau tik dviese vaziuosim i buvusia Vietnamo padalinimo i siaurini ir pietini zona, kur apziuresim Vietnamo karo palikimo objektus. Reikes vaziuoti apie 100km, tad turbut ta pacia diena nebegrisim, nakvosim kur nors ten (Dong Ha).

Apsaugines tvoros dalis.

Pgarindinis iejimas i imperatoriaus miesta. Centriniai vartai skirti tik imperatoriui, soniniai mandarinams (vyriausiems pareigunams, patarejams) ir kariuomenes vadams, o krastiniai sonuose - kareiviams, drambliams, arkliams ir t.t.

Vartai is vidines puses.

Sostas.

Antros dienos nuotraukos.

Retai turistu lankoma pagoda.

Tai ne paveikslas, tai nuotrauka, kurioje uzfiksuotas Saigone pasideges vienuolis. Fone matosi automobilis, kuriuos jis atvaziavo. Siuo metu jis eksponuojamas salia pagodos.

Sekme nesantis vezlys.

Dramblio ir tigro dvikova arenoje.

Imperatoriaus mauzoliejus.

Halong Bay

Pailsejes diena Sapoje, vakare sedau i autobusa ir 5 ryto jau buvau Hanojuj. Kazkaip visai pamegau miegamuosius naktinius autobusus. Juose vietoj sedyniu irengtos lovos. Vietos ne per daugiausiai, bet gerai nuvargus per diena, galima gan normaliai issimiegoti.
Po geros dozes laukinio turizmo nutariau ikvepti siek tiek daugiau civilizacijos ir uzsisakiau 2 dienu ekskursija i Halong Bay. Del savo unikalumo si vieta neseniai buvo oficialiai pripazinta vienu is pasaulio stebuklu. Pirma diena oras buvo apniukes, tad vaizdai nuotraukose turbut ne patys geriausi. Na bet oro neuzsakysi... Uztat tikrai gerai pailsejau, nes nakvojau laive, tad niekur nereikejo skubeti, vaziuoti ir pan.
Vaizdai man kazkuo primine Norvegijos fiordus. Sakyciau fiorduose buvo graziau. Na bet jei kazkas suteike siai vietai gamtos stebuklo statusa, tai matyt ji to verta. Man tai tikra nebuvo ispudingiausia ka pamaciau savo keliones metu, bet pasimegavau ramybe, skaniu maistu, paplaukiojau baidare tarp tu kalnu, susipazinau su idomiais zmonemis, pailsejau...
Antros dienos vakare (nebezinau kokia savaites diena nei siandien nei tada buvo) grizau i Hanoju ir vel sedau i naktini autobusa. Si karta pervaziavau vos ne puse salies iki Hue, kuris buvo Vietnamo imperatoriu rezidencija iki pat 1945. Kuri laika pasisukinesiu aplinkui, patyrinesiu miesta, juros pakrante, Vietnamo karo palikima ir pan.
Per visas dienas nuo Sapos neturejau priejimo prie interneto, nebent kur nors autobusu stoti pasiprasydavau leisti pora minuciu prisest prie kompiuterio, tad ir bloga rasau paveluotai.

Sikart be dideliu komentaru, tiesiog pasimegaukit vaizdais.

Ir vel neisvengiau urvo. Stalagmitu kompozicija vadinasi "surask drakona".

Plaukiojantis turgelis.

Sapa

Naktinis autobusas is Hanojaus i Sapa atvyko 7 valanda ryto. Autobusa is karto apspito burys moteriskiu siulanciu nakvynes paslaugas savo sveciu namuose. Autobuse nakti susipazinau su Vokieciu, bet jis nutare patraukti savais keliais, o mane ir dar viena vaikina is Izraelio nusitempe viena is moteriskiu. Viesbutelis pasirode visai padorus, tad sutarem pasidalinti kambari po 3.5 USD. Tiek jis tiek as planavom kita diena nuomotis motorolerius, tad nuejom papusryciauti ir patyrineti bundanti miesteli.
Miestelyje sutikom dar pora vaikinu is Izraelio, kurie jau buvo issinuomave motoroleri, tad kadangi diena buvo ankstyva, nutarem ir mes neatidelioti ir isvaziuoti dar ta pacia diena. Moteriske nebuvo patenkinta, kad mes issikraustom is kambario, bet kadangi nuomavomes motorolerius is jos sesers, sutiko kaip kompemsacija paimti 1 doleri su salyga kad mes grisim kita nakti.
Kalnu keliukais patraukem i slenio giluma. Jau uz poros kilometru atsivere nuostabus vaizdai - didziuliai kalnu slaitai israizyti nesibaigianciomis ryziu terasomis. Vaizdingai pasakoti nemoku, tad pridesiu nuotrauku, bet ispudzis buvo tikrai pribloskiantis.
Klaidziojom po apylinkes ilisdami tai i koki kaima, tai i vietine mokykla. Nutarem pietauti pas vietinius namuose, nes jokiu kitu valgymo vietu pakeliui nenusimate. Gestais ir piesiamais paveiksleliais bandeme paaiskinti, kad norime 4 porciju ryziu su vistiena ir darzovem ir esam pasiruose uz tai sumoketi po 2 dolerius. Angliskai ten nekalba visiskai niekas, tad arba visai nesugebedavom susitarti arba is musu paprasydavo 25 doleriu. Sugaisom gal 2 valandas uzsuke i bent 5 kaimus kol galu gale sugebejom sutarti del musu norimo maisto uz mums priimtina kaina. Ir tos 2 valandos tikrai buvo to vertos.
Seimininke greit uzkaite ryzius, eme pjaustyti kopusta, o jos vyras suskubo gaudyt vistos kuri iki tol ramiai kapstesi lauke. Kai vista buvo pagauta, musu akyse ja ir nugalabijo (is pradziu parasiau su visom detalem, bet paskui pagalvojau, gal pasitaikys jautriu skaitytoju, tai istryniau :)). Galiausiai po nepilnos valandos prie stalo sedom mes 4 ir seimininkas, tuo tarpu moterys liko sedeti nuosaly. Vietname lyciu lygybe neegzistuoja. Galiu pasakyti, kad pavalgem tikrai labai skaniai ir sociai. Be to seimininkas dosniai pilste ryziu degtine.
Kol pietavom, kazkas is vietiniu (o ju nuolat aplink sukiojosi pulkai) pavoge puslitri benzino, kuri buvau atsargai nusipirkes ir prikabines prie motorolerio. Laimei jo neprireike.
Dar po keliu valandu uzklydom i kaimeli kuriame buvo galima apsistoti vietiniu zmoniu namuose. Ta ir padareme pas labai svetinga seima. Vakarienes po sociu pietu nesinorejo, tad gan anksti sugulem miegot.
Atsikele pavaziavom i kaimo krasta kur issimaudem po vesiu kriokliu. Po sociu pusryciu patraukem atgal link Sapa tik si karta ne pagrindiniu keliu, o per kita slenio puse. Aisku pagrindinis kelias cia nereiskia autostrados. Geriausiu atveju tai kaimo zvyrkelis su pavienemis asfalto atkarpomis. Bet vietomis pasitaikydavo purvo nuosliauzu, kurios visiskai uzkirsdavo kelia, kad su motoroleriu vos pralisdavom. Na o salutiniai keliukai tai buvo isvis pesciuju takeliai su upeliais, kuriuos reikedavo kirsti ir bezdzioniu tilteliai su ziojejanciomis skylemis. Pakeliui pora kartu stojome maudytis ir be jokiu rimtesniu incidentu beveik pries pat sutemstant grizome i Sapa.
Ryt ko gero jau vienas arba su kita kokia kompanija vel imsiu motoroleri ir vaziuosiu i kita puse.

 Tokie ir panasus vaizdai buvo visa kelia. Galima daryti nuotraukas bet kur kur pazvelgsi, kiekvienas vaizdas vertas atviruko.

Vieninteliai zmones mokantys bent 10-20 anglisku zodziu buvo baisiai ikirios moteriskes kaip kad si. Jos apspisdavo mus buriais kiekviena karta kur nors sustojus ir vis siulydavo pirkti visokius suvenyrus.

Siuose namuose buvome pavaisinti arbata, bet del pietu susitarti nepavyko.

Kadangi zodziai ir gestai nepadejo, bademe piesti ko norime valgyti.

Su sia seima galiausiai pavyko sutarti. Ryziai jau uzkaisti, seimininkas pagavo vista ir...

cia nuo vistos jau pesamos plunksnos. Ugnis kurenama vidury namo ant sausu bambuku. Jokiu kaminu nera, bet kam ju reik, kai sienos kiauros ir tos ne iki pat lubu.

Sustojom issimaudyti. Vietos vaikams musu pasirodymas budavo didelis nuotykis. Deja be "Helo" nei jie nei kiti kaimieciai nieko nepasakydavo.

Cia musu nakvynes vieta. Kaip veliau paaiskejo, tai vienas geriausiai islaikytu namu tame kaime.

Moderniausi pastatai kaimuose - mokyklos. Sioje mateme net pora kompiuteriu. Matyt buvo pertrauka, nes visi vaikai zaide lauke. Nors taip jie ten ir mokosi turbut...

Eilinis kaimelis, eiline dulketa pagrindine gatve.

Bet pagrindinis eismas vyksta ne keliu, o siauruciais kalnus israizgusiais takelias, ne platesniais nei 1 metras. Su savo dviraciais drundaletais mes sekmingai jais pravaziuodavom.

Pasitaikydavo ir sudetingesniu atkarpu.

Vakarejantis slenis griztant i Sapa.

O cia ivyko mainai. Alonas isvaziuodamas is namu gavo maza medini arkliuka, kuri iki keliones galo turi ismainyti i tikra zirga. Kol kas po keliu mainu jam buvo pavyke gauti bugneli Nepale, kuri cia jis iskeite i ranku gamybos skara. Pries tai jis kelis kartus nesekmingai bande gauti vietiniu daznai nesiojama dideli peili.