2012 m. balandžio 28 d., šeštadienis

Dalat

Vakar apie pietus atvykau i Dalat. Sis miestas isikures vidurio Vietnamo kalnuose. Prancuzai kazkada ji naudojo kaip karini forta, o 19a. pabaigoj jis po truputi pradejo virsti kalnu kurortu i kuri atispusti nuo svilinancio karscio suvaziuodavo kolonizatoriu grietinele is viso Vietnamo. Cia net buvo ikurta ligonine karscio sukeltoms ligoms gydyti.
Po beveik 40 laipsniu siekiancio karscio cia tikra atgaiva. Deja siame regione del kalnuoto reljefo jau prasidejo liuciu sezonas. Ryte sviecia kuo graziausia saulute, bet po truputi ima kauptis debesys ir apie 13-14 val. prampliumpa nevaikiska liutis iki pat vakaro. Ir taip kiekviena diena.
Visgi net ir per lietu pasivaiksciojau po miesta, apziurejau turgu. Del vesaus klimato cia auga vaisiai ir darzoves kuriu nerasi niekur kitur Vietname. Ir is tikruju, siomis dienomis valgau bene skaniausius patiekalus visos savo keliones metu. Turguje isragavau visus imanomus ir neimanomus dziovintus vaisius ir darzoves nuo artisoku, sparaginiu pupeliu ir cukiniju iki braskiu, citrinu ir persimonu. Niekur kitur to nemaciau, bet cia vakarais populiaru seimomis susesti gaveje ir kirsti bandeles su karstu soju arba zaliu pupeliu (jie vadina green bean) pienu. Zinoma pabandziau ir pats. Bandelems gal kiek truksta saldumo, bet pasaldintas pienas tai kompensuoja. Nesu pieno megejas tad tikrai nesitikejau, kad soju pienas gali buti toks skanus. Be cukraus i ji deda ir kitu priedu, dideliuose puoduose maciau plaukiojo kazkas iviniota i bananu lapus. Buvau ziauriai pasiilges bandeliu, nes per visa kelione ju niekur kitur nebuvo iskyrus kokioj europietiskoj kavinej uz europietiska kaina.
Mano vertinimu Dalat tikrai nusipelno kulinarines Mekos vardo. Isbadziau cia ir visokiausiu moliusku ir aliejuje virtu "kibinu" ir vistienos kepsnio su mangu ir net karbonada kiaulienos po turbut gero pusmecio pirma karta suvalgiau :)
Siandien is pat ryto issinuomavau motoroleri ir isvaziavau apziureti apylinkiu. Nors cia kalnai, kaip ir Vietnamo siaureje Sapoje, bet viskas nepalyginamai kitaip. Sapa buvo laukine, o cia viskas labiau urbanizuota, net zemes ukis ir tas labai pramoninis, visur daug siltnamiu ir pan.
Vienam kaime uzsukau paziureti krioklio. Galvojau bus nieko ypatingo, nes aplink net rimto kalno nebuvo, taciau krioklys tikrai ispudingas. Aukscio gal ir nera didelio, bet del prasidejusio liuciu sezono vandens srove buvo tiesiog milziniska. Kas dar ypatinga siam kriokliui, kad siaip ne taip nusikabarojus olomis zemyn, galima beveik palisti po paciu kriokliu. Jausmas tikrai geras, kai salia taves kurtinanciu garsu griuna tonos vandens.
Skubejau grizti i Dalata neprasidejus lietui, bet deja... Na bet nieko tokio, seniai buvau sulytas :) Nusipirkau plastikini lietpalti ir plevendamas kaip veliava beveik sausas grizau i viesbuti. Ryt is pat ryto sedu i autobusa ir griztu i pajuri - Mui Ne. Galesiu pliaze atsikaitinti kaulus, nes cia pirma karta per savo kelione teko issitraukti ir batus ir ilgas kelnes ir megztini.

Dalato dziuvintu vaisiu ir sulciu turgus. Nusipirkom ir vietinio vyno paragavimui - visai nieko.

Cia tik nedidele dalis visu gerybiu. Daugumos net nezinau kas tai yra. 3 geltoni desinej - sladzios bulves, priekyje - persimonai, toliau visokiu atmainu slyvos ir vysnios ir dar velniai zino kas. Man labiausiai patiko dziovinta citrina.

Bandeliu ir karsto pieno restoranas.

O stai ir bandeles su pienu.

Balandzio 30 - nepriklausomybes diena, tad jau isvakarese gatveje vyko net keli koncertai.

Krioklys is virsaus....

is priekio...

ir is apacios.

Salia krioklio isikurusi sventykla. Vietname po 1000 metu kinijos okupacijos budizma papilde konfucionizmas ir taoizmas.

Man labiausiai sita patiko :)

O cia didziausia Budos statula Vietname. Labai jau kicine, bet smagi :)

Akimirka is vietos vaiku gyvenimo.

Ir vel uzsukau i kapines. Nemanau kad Vietnamieciai fasistai, bet svastika cia labai populiari. Iki galo dar neissiaiskinau (bet butinai tai padarysiu), taciau kaip suprantu tai kazkoks budistinis simbolis.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą