Siandien is pat ryto sedom ant motoroleriu ir patraukem i siaure link buvusios Vietnamo padalinimo zonos, taip vadinamos DMZ. DMZ - angliskai Dimilitarised zone - 5km zona abipus Vietnama
padalinancia upe, kurioje pagal susitarima neturejo buti jokios karines
technikos.
Vaziuoti reikejo virs 100km. Kelias nebuvo ypatingai idomus, isskurus paskutinius 20-30 km kurie driekesi grynai pajuriu. Pakeliui papietavom zuvies restorane.
Ka suzinojom apie Vietnamo istorija. 1856 i sali isiverze prancuzu ir ispanu kareiviai ir galima sakyti uzgrobe valdzia. Vietnamas vis dar turejo imperatoriu, bet jis tebuvo marionetine figura. Ispanai labai greit pasitrauke, o prancuzai seimininkavo iki pat 1960.
Po pirmo pasaulinio Vietname kilo konunistines idejos, kuriu vedlys buvo Hosiminas (Ho Shi Minh). Jo vadovaujamos pajegos (Vietkong) paskelbe issivadavimo kara ir apie 1945-1950 uzeme siaurine salies dali. Nuo tada salis pasidalino ir turejo dvi vuriausybes. Puses vis nuolat viena kita puldinejo, kol galiausiai prancuzai is pietines dalies pasitrauke, o ju vieta uzeme JAV. Kuom tai baigesi, visi daugmaz zino. Nuo to laiko Vietnamas yra vientisa komunistine valstybe.
Pagrindinis musu isvykos akcentas buvo tuneliai, kuriuose slapstesi siaurines dalies kariai nuo amerikieciu bombonesiu. Po zeme keliems metams buvo sulindes visas kaimas, tuneliuose susikurdavo seimos, gimdavo vaikai. Urvai israusti keliais lygiais, giliausias ju sieke 23 metrus.
Viska apziurejom savarankiskai, be gido, tad landzioti buvo gan siurpoka, nors viduje ir irengtas sioks toks turistams skirtas apsvietimas. Visgi karas tikrai ziaurus dalykas.
Veliau apsistojome gretimame mieste is susiradome Vietnamo karo veterana kovojusi pietineje puseje, kuris ir papasakojo mums Vietnamo istorija.
Ryt ryte griztam i Hue, susirenkam kuprines ir autobusu riedam tolyn i pietus i Hoi An.
Pakeliui matesi labai daug kapiniu. Vienos ju vietnamietisko stiliaus, kaip kad sios, su prabangiais antkapiais, kitos paprastos, bet didziules masines kariu kapavietes.
Labai nustebom vidury niekur rade didziule krikscioniska baznycia.
Uzkandis belaukiant pagrindinio patiekalo - moliusku ir darzoviu misraine ir ryziu miltu paplotis su sezamo seklomis.
Labai populiari vietos zveju transporto priemone - plaukiojantis bambukinis dubenelis :)
Amerikietisku bombu kolekcija.
Vienas is iejimu i tunelius.
Seimos kambarys. Zmones taip gyveno kelis metus.
Vakariene suVietnamo karo veteranu.
Vaziuoti reikejo virs 100km. Kelias nebuvo ypatingai idomus, isskurus paskutinius 20-30 km kurie driekesi grynai pajuriu. Pakeliui papietavom zuvies restorane.
Ka suzinojom apie Vietnamo istorija. 1856 i sali isiverze prancuzu ir ispanu kareiviai ir galima sakyti uzgrobe valdzia. Vietnamas vis dar turejo imperatoriu, bet jis tebuvo marionetine figura. Ispanai labai greit pasitrauke, o prancuzai seimininkavo iki pat 1960.
Po pirmo pasaulinio Vietname kilo konunistines idejos, kuriu vedlys buvo Hosiminas (Ho Shi Minh). Jo vadovaujamos pajegos (Vietkong) paskelbe issivadavimo kara ir apie 1945-1950 uzeme siaurine salies dali. Nuo tada salis pasidalino ir turejo dvi vuriausybes. Puses vis nuolat viena kita puldinejo, kol galiausiai prancuzai is pietines dalies pasitrauke, o ju vieta uzeme JAV. Kuom tai baigesi, visi daugmaz zino. Nuo to laiko Vietnamas yra vientisa komunistine valstybe.
Pagrindinis musu isvykos akcentas buvo tuneliai, kuriuose slapstesi siaurines dalies kariai nuo amerikieciu bombonesiu. Po zeme keliems metams buvo sulindes visas kaimas, tuneliuose susikurdavo seimos, gimdavo vaikai. Urvai israusti keliais lygiais, giliausias ju sieke 23 metrus.
Viska apziurejom savarankiskai, be gido, tad landzioti buvo gan siurpoka, nors viduje ir irengtas sioks toks turistams skirtas apsvietimas. Visgi karas tikrai ziaurus dalykas.
Veliau apsistojome gretimame mieste is susiradome Vietnamo karo veterana kovojusi pietineje puseje, kuris ir papasakojo mums Vietnamo istorija.
Ryt ryte griztam i Hue, susirenkam kuprines ir autobusu riedam tolyn i pietus i Hoi An.
Pakeliui matesi labai daug kapiniu. Vienos ju vietnamietisko stiliaus, kaip kad sios, su prabangiais antkapiais, kitos paprastos, bet didziules masines kariu kapavietes.
Uzkandis belaukiant pagrindinio patiekalo - moliusku ir darzoviu misraine ir ryziu miltu paplotis su sezamo seklomis.
Labai populiari vietos zveju transporto priemone - plaukiojantis bambukinis dubenelis :)
Amerikietisku bombu kolekcija.
Vienas is iejimu i tunelius.
Seimos kambarys. Zmones taip gyveno kelis metus.
Vakariene suVietnamo karo veteranu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą