Visu pirma, su Sventem visus! Atsiprasau ko nepasveikinau, ka pavelavau pasveikinti ar ka pasveikinau ne taip nuosirdziai kaip norejosi. Ne visada randu laiko elektroniniam bendravimui...
Sventinis laikotarpis gan itemptas, klientu nemazai, be to dar draugais reikia pasirupinti, kurie atvyko cia manes aplankyti. Zodziu, laikas lekia ziauriai greitai, bet labai linksmai.
Tieasa sakant, as asmeniskai kazkokios ypatingos sventines nuotaikos nejauciu. Nuotaika cia ir taip puiki visada :) Jokio isprotejusio apsipirkinejimo, desperatisko paskutines minutes dovanu ieskojimo. Ir is vis, kas cia per Kaledos ar Naujieji, kai lauke +30 :) Kaip buvo vasara, taip ir liko...
Linksmu sutinkant!
Sekmingu dirbant!
Laimingu gyvenant!
2012 m. gruodžio 28 d., penktadienis
Sventes
2012 m. gruodžio 11 d., antradienis
Nardymas Boracay
Kas Boracay ypatingai gerai (bent jau man), kad sala siaurute, vos 1-2 km plocio. Mano namai kazkur per viduri tad tiek iki kaitavimo mokyklos vienoje salos puseje tiek iki nardymo centro kitoje, apie 10-12 minuciu pesciomis. Persiplesti zinoma nepavyks, kaitavimas liks prioritetu, bet gal kai neturesiu kaitavimo mokiniu, uzsidirbsiu papildoma lita is nardymo. Blogiausiu atveju prisinardysiu iki soties nemokamai, nes rifai grazus, yra keleta nuskendusiu laivu, lektuvas ir pan.
Pati nuodingiausia gyvate pasaulyje, mazdaug 3 kart nuodingesne uz barskuole.
Morena.
Omaras.
2012 m. gruodžio 5 d., trečiadienis
Pablo
Kelias pastarasias dienas per Filipinus ejo taifunas oficialiai vadinamas Bopha, bet vietiniu pramintas Pablo. Kalbos ejo, kad tai bus stipriausias taifunas per pastaruosius 40 metu. Bent jau Borakajuje ypatingo pasiruosimo nesijaute. Zvejai perplukde keleta laivu i mazesne ilanka, keleta istrauke i kranta, o pakrantes apsauga uzdraude bet kokiu laivu, iskaitant burlenciu ir kaitu, isplaukima i jura.
Realiai taifunas kabino tik pietine Filipinu dali ir ko gero tikrai buvo stiprus, nes zuvo apie 100 zmoniu, apie 250 000 teko evakuotis. Taciau Borakajuje vejas buvo tik kiek stipresnis nei vidutiniskai, tad draudimas isplaukti visus labai nervavo. Pakrantes apsauga grasino konfiskuoti bet kurio isplaukusio i jura inventoriu, bet zinant ju zodziu verte (biurokratai buki ir korumpuoti visur), mokyklos vieningai susitare boikotuoti si kvaila ir neadekvatu sprendima. Tad jura, tiksliau ilanka su saugia laguna, buvo pilna veiksmo istroskusiu vejagalviu.
Pablo visiskai sujauke vietine oru sistema. Kaip taisykle, siuo metu turetu pusti stabilus vidutinio stiprumo vejas, taciau vakar vakarop vejas galutinai issikvepe ir artimiausiom dienom nusimato visiskas stilis. Tenka perkelineti pamokas arba net prarasti pajamas is klientu kurie isvyks is salos nespeje pabaigti kurso del vejo nebuvimo. Bet gamtos nepakeisi, tad bandysiu ieskoti kitu pramogu, tyrinesiu sala.
2012 m. lapkričio 30 d., penktadienis
Tortadienis
Lapkricio 30 rytas prasidejo dovanomis. Gavau atsakyma is PADI, kad nuo dabar esu oficialus PADI Dive Master (iki siol buvau Dive Master tik mazai kam zinomoje NDL sistemoje). Gavau keleta nuostabiu laisku is geriausiu draugu su paciais graziausiais zodziais ir palinkejimais. Atsipirko mano investicija i Rusijos veliava juros pakranteje mokyklos prieigose - gavau pirma rusakalbi mokini. Gavau puikia dovana nuo darbdaviu - ilgarankovius lycra marskinelius. Surf centro mergaites is mano nupirktu produktu pagamino nuostabius filipinietiskus uzkandzius, berniukai ant grilio pakepe kiaulienos, vistienos ir tuno kepsnius. Stebejome is juros patekanti pilna menuli ir gurksnodami vietini roma dziaugemes siltu vejeliu. Ko dar galima noreti, zinant, kad dauguma draugu siuo metu sedi kur nors namuose siltai prie peciaus ir per langa stebi slapdriba, lietu ar puga. Nebent, kad jie atvyktu cia ir kartu su manimi pasidziaugtu saule ir siluma kurios cia visiems uztektu per akis...
Aciu visiems uz sveikinimus!
2012 m. lapkričio 22 d., ketvirtadienis
Boracay
Galiausiau sulaukiau savo skrydzio apie 3 val. po pietu, ir po valandos jau buvau Kalibo oro uoste. Is ten mikroautobusu apie pusantros valandos iki kelto, susimokejau kruva visokiu ekologiniu ir kurorto mokesciu ir po 20 minuciu plaukimo jau buvau Boracay. Islipus is kelto sedau i salos viesaji transporta - trirati motocikla su priekaba, kuris mane nuveze i kitame salos gale isikurusi burlenciu ir kaitu centra. Iki pat centro nepriveze, tad paskutini kilometra teko eiti pesciomis.
I Boracay atvykau lapkricio 21 vakare po beveik 2 paru keliones. Sala mazdaug 3-4 km ilgio ir apie kilometra plocio. Prie Azijos kontrastu jau lyg ir apsipratau, bet is pradziu paryriau nedideli soka. Sala gerokai perpildyta, triraciu ir kitokiu motociklu eismas pagrindine gatve nezmoniskai chaotiskas (automobiliu saloje vos keletas), zmoniu visur minios (ypac korejieciu), busto kainos didziules (nors lygis prastas) ir pan. Buvau bepradedas galvoti, kad padariau klaida pasirinkdamas Boracay kaip ziemojimo taska. Tokio jausmo nebuvau patyres nei vienoje iki siol aplankytoje vietoje. Bet su kiekviena diena sala tapo vis mielesne. Susiradau pusetina kambari uz 215$ per men., nors pvz. Vietname ar Tailande uz daug geresni mokeciau 120-150$. Vietinese valgyklose (cia jos angliskai vadinasi eatery) galima pavalgyti uz 1-3$, alus 1$, butelis romo 2$. Zuvies turguj 1kg sviezaus marlino (kardzuves) - 33lt, tuno - 10lt, karaliskos krevetes - 40lt/kg. Gali gaminti pats arba gali nesti i salia turgaus esancius restoranelius kur uz papildoma mokesti viska paruos su padazais, darzovem, ryziais ir t.t. Tiesa, visa kas vakarietiska ziauriai brangu, maistas, vynas, alus - viskas gerokai brangiau nei Europoj.
Sala turi 2 pliazus - pagrindini turistini White Beach su visais prabangiais viesbuciais, restoranais bei kurortinem pramogom ir alternatyvini vejuota Bulabog beach. Diena Bulabog pilnas vejagalviu, o vakare visiskai istusteja. White beach gyvenimas verda visa para - diena visi pliazinasi, o vakare gurksnoja kokteilius, klausosi gyvos muzikos ar tiesiog tramvajina pirmyn atgal pajurio aleja.
Vietiniai Filipinieciai be galo draugiski. Smagu, kad dauguma bent minimaliai kalba angliskai, o kai kurie kalba tiesiog puikiai. Kol kas turiu daugiau draugu filipnieciu, o ne baltuju, o tai irgi gan neiprasta man. Mano darbdaviai vokieciai irgi labai malonus ir draugiski, visaip kaip man padejo pirmomis dienomis.
Jau sekancia diena po atvykimo turejau keleta kaitavimo mokiniu, tad dykineti ir tyrineti sala daug laiko neturejau. Kol kas nepadariau ir nei vienos nuotraukos. Bet laiko yra, juk busiu cia 4 menesius.
Pagrindine salos gatve, oficialiai vadinama Highway. Mirk is juoko su tokiom autostradom :) Viesasis transportas - triratukai. Lengvuju automobiliu saloje praktiskai nera.
Salutine gatvele, kuria nuo namu einu link pajurio.
Dalis vietiniu gyvena ir taip.
Mano namas.
Ir kambarelis.
Vietine valgykla.
Pusryciai.
Mano mokykla - Funboard Center Boracay.
Mano ofisas.
Eiline diena darbe...
2012 m. lapkričio 9 d., penktadienis
Pak Nam Pran
Mano namai...
Kursus pabaigiau lapkricio 19. Stai ir rezultas:
2012 m. lapkričio 8 d., ketvirtadienis
Krabi
Maudynes Indijos vandenyne.
Mangroviu giraites. Mangroviai - vieninteliai suriame vandenyje prisitaike gyventi medziai.
Mini dinozauriukas.
Krabi labai populiarus tarp alpinistu. Gaila nebuvo galimybes rimtai isbandyti laipiojima po uolas.
2012 m. lapkričio 4 d., sekmadienis
Cameron Highlands
Malaizija galima grubiai padalinti i dvi dalis - Malaju pusiasali ir Borneo sala, kuria malajai dalinasi su Indonezija ir Brunejum. Geriausia kas yra Malaizijoje yra butent Borneo, bet del laiko stokos si karta as apsiribojau zemynine salies dalimi. Nieko tokio, bus proga grizti, tuo labiau, kad ir malajai saunuoliai - duoda net 60 dienu nemokama viza. Grizti verta vien del maisto. Is visu mano lankytu saliu, Malaizijoje maistas vienareiksmiskai geriausias. Tai nereiskia, kad kiekvienas patiekalas yra tobulo skonio, tiesiog pasirinkimas ir skoniu ivairove begaline.
Vaziuojant Malaizijos keliais, dazniausiai is visu pusiu kur akys uzmato - zaluma. Tik ji kazkuria prasme dirbtine, nes visa tai - palmiu plantacijos. Palmiu aliejus svarbi Malaizijos eksporto dalis, tad didziuliai salies plotai uzsodinti palmemis. Po geros didmiesciu dozes norejosi kazkokios naturalios atgaivos, tad pasirinkau Cameron Highlands, kuri malajai pristato kaip kalnu kurorta. Man jis pasirode labiau panasus i kaimo turizmo kurorta. Mazdaug 1,5 km aukstyje isikure keli mazi miesteliai apsupti arbatos plantacijomis ir siltnamiais su braskemis, rozemis, orchidejomis ir keisciausia - drugeliais. Nesusigundziau intensyviai siulomomis ekskursijomis po bitynus, rozynus ir braskynus, o issinuomavau motoroleri ir patraukiau i kalnus. Kaip visada, nenusivyliau.
Gal buciau pasilikes cia ilgiau, bet nuo pat pirmos ivaziavimo i Malaizija dienos, kasdien nuotaika gadindavo po pietu prapliumpancios tropines liutys. Pasirodo, cia siuo metu liuciu sezonas. Dar pakeliui i Singapura, autobuso apacioje bagazo skyriuje gulejusi mano kuprine su visais drabuziais ir daiktais kiaurai perslapo del matyt nesandaraus dugno. Drabuzius siaip ne taip issidziovinau, o Lonely Planet knyga slapia iki siol. Gerai kad ne ta kuria paskolino geras draugas :) Pagalvojau, kad ne tam as i Azija vaziavau, kad lietuje murkdytis ir patraukiau atgal i Tailanda.
2012 m. lapkričio 3 d., šeštadienis
Singapuras
Saloje gyvena apie 5 mln. gyventoju, tad pagal tanki, Singapuras nusileidzia tik Monakui. Nepaisant to, sala labai zalia - apie 50% teritorijos uzima tropiniai miskai. Bet aisku ne gamtos cia visi vaziuoja ziureti. Siaip miestas kaip miestas, dauguma statiniu 15 ir daugiau aukstu, moderni visuomeninio transporto sistema, dideli prekybos centrai ir pan. Kazkur perskaiciau toki Singapuro apibudinima - "Vienintelis prekybos centras pasaulyje, turintis savo vieta (kede) Jungtinese Tautose" :)
Palyginus su likusia pietryciu azija, zinoma tikrai labai svaru, bet atvykusio is Europos labai nenustebintum. Kaip jau rasiau anksciau, azijos tautos nepasizymi svara ir elgesio kultura, tad miesto valdzia piliecius drausmina didziulemis baudomis. Pavyzdziui, uz valgyma transporte - 500 doleriu, uz rukyma ne vietoje - 1000 ir pan. Kita auklejimo priemone - uzrasai. Ant kiekvieno kampo iskabinta informacija ka galima daryti ir ko ne. Vienas is juokingiausiu uzrasu kuri teko matyti buvo miesto autobuse - "Neskriauskite vairuotojo, jis irgi turi teise i darba be streso" (vertimas apytikslis). Salia nupiestas perbrauktas kumstis.
Kad zmones nesistumdytu lipant i viesa transporta, irengti siauri gardai is tvoreliu, kur nori nenori telpa tik vienas zmogus, tad i autobusa visi lipa graziai issirikiave vorele. Visur pribraizyta liniju, rodykliu, nuorodu ir t.t. - zodziu 5S cia ivalde tikrai gerai (cia mano buve kolegos supras, jei kas dar skaito :))
Centrine miesto dalis, taip vadinama Marina Bay - atskira tema. Tai viesoji miesto erdve su ofisais, viesbuciais, kazino, teatrais, parkais, muziejais, prekybos centrais, koncertu salem ir net Formula 1 trasa. Ka Singapure ismano tikrai gerai, tai kaip panaudoti betona, stikla ir pliena. Bet tegul nuotraukos kalba uz mane.
Futurizmas man patinka, bet juk zinote, kad miestu manes nesuviliosi. Po dienos Singapure ir daug daug pestute iveiktu kilometru, vykstu ieskoti gamtos. Ilgiau cia pasilikti per brangu.
P.S. Perduokit linkejimus Zuokui. Manau jo deka Vilnius eina labai teisingu keliu ir virsta tikrai graziu ir moderniu miestu. Pastatytu dar Gugenheimo muzieju ir Neries desinysis krantas taptu sumazinta Marina Bay kopija :)
Ir as ten buvau...
Tai ne siaip pavesine - virsuje sukasi didziulis ventiliatorius, kuris vesina sauleje perkaitusius miestiecius.
Teatru ir koncertu sales.
Viduje galima ir valtele pasiirstyti.
Ir rieduciai pasivazineti.
Azijoje daug ka megstama vadinti vieninteliu, didziausiu ir pan. Stai ir cia - vienintelis pasaulyje susuktas tiltas.
Baltas pastatas - modernaus meno muziejus.
Sodai "Amzinas pavasaris". Uzdarose oranzerijose kuriamas specialus klimatas, kad butu galima auginti ir issaugoti kuo daugiau augalu rusiu. Gatve apacioje - Formules trasos dalis.
Virsuje - kazino, trys stulpai - viesbuciai, desineje - prekybos centras, kaireje - muziejus.
2012 m. lapkričio 1 d., ketvirtadienis
Melaka
Melaka - vienas svarbiausiu viduramziu uostu pietryciu azijoje. Miesto vardu pavadintas ir sasiauris tarp Malaizijos ir Indonezijos (Sumatros), per kuri ejo pagrindinis prekybinis juru kelias tarp Kinijos ir Indijos. 1511 metais Melaka uzeme karingieji portugalai isstume iki tol cia seimininkavusi sultona. Apie 1640 prekybos prieskoniais monopoli is portugalu pereme danai (zinoma ne taikiu budu). Danai valde iki 1799, kai bankrutavo garsioji Danijos "Rytu Indijos prekybos kompanija". Nuo 19 a. miesta valde anglai iki Malaizijos nepriklausomybes.
Didelis Malaizijos pliusas - cia beveik visi daugiau ar maziau moka angliskai ir siaip nemazai viesos informacijos anglu kalba. Tad ne tik lengva susiorientuoti viesajame transporte, bet ir nera problemu issiaiskinti koki patiekala uzsisakineji. Beje, apie maista. Tailande jis puikus, bet per pora menesiu spejo siek tiek pabosti. Tuo tarpu cia susipyne malaju, taju, indu, arabu, kinu ir dar galybe virtuviu, tad maisto ivairove nenusakoma. Ir kainos visai nesikandzioja, taip kaip kad buvau girdejes. Tiek gatveje tiek restoranuose patiekalai po 3-6 litus, o uz 10-12 jau gauni ka nors prabangaus. Tiesa alus brangus - 5-6 litai uz buteli. Pripratau, kad Vietname buvo tik 1 lt :)
Pora dienu pabusiu cia, pailsesiu po nakvyniu keltuose ir autobusuose, o paskui galvosiu ka daryt toliau.
Portugalu statyto forto likuciai.
Zuvusiu portugalu jurininku antkapiai. Atkreikite demesi i emblema ant kairiausiojo antkapio.
O cia jau danu statyta miesto rotuse Stadthus.
Graziai sutvarkytas miestas...
Vaizdas i senamiesti nuo forto.
Nepriklausomybes atkurimo memorialas.
Tai ne laivas, o koncertu sale.
Nakti islenda kitokios spalvos.
Cia portugalu laivo kopija, jame irengtas muziejus, ten ir susirinkau visa informacija apie miesto istorija.
Tarp japonu turistu itin pamegta pramoga - pasivazinejimas spalvotais tuk-tukais.
Vakare jie virsta sviecianciomis ir garsiai muzika grojanciomis diskotekomis.