Cameron Highlands

Malaizija galima grubiai padalinti i dvi dalis - Malaju pusiasali ir Borneo sala, kuria malajai dalinasi su Indonezija ir Brunejum. Geriausia kas yra Malaizijoje yra butent Borneo, bet del laiko stokos si karta as apsiribojau zemynine salies dalimi. Nieko tokio, bus proga grizti, tuo labiau, kad ir malajai saunuoliai - duoda net 60 dienu nemokama viza. Grizti verta vien del maisto. Is visu mano lankytu saliu, Malaizijoje maistas vienareiksmiskai geriausias. Tai nereiskia, kad kiekvienas patiekalas yra tobulo skonio, tiesiog pasirinkimas ir skoniu ivairove begaline.
Vaziuojant Malaizijos keliais, dazniausiai is visu pusiu kur akys uzmato - zaluma. Tik ji kazkuria prasme dirbtine, nes visa tai - palmiu plantacijos. Palmiu aliejus svarbi Malaizijos eksporto dalis, tad didziuliai salies plotai uzsodinti palmemis. Po geros didmiesciu dozes norejosi kazkokios naturalios atgaivos, tad pasirinkau Cameron Highlands, kuri malajai pristato kaip kalnu kurorta. Man jis pasirode labiau panasus i kaimo turizmo kurorta. Mazdaug 1,5 km aukstyje isikure keli mazi miesteliai apsupti arbatos plantacijomis ir siltnamiais su braskemis, rozemis, orchidejomis ir keisciausia - drugeliais. Nesusigundziau intensyviai siulomomis ekskursijomis po bitynus, rozynus ir braskynus, o issinuomavau motoroleri ir patraukiau i kalnus. Kaip visada, nenusivyliau.
Gal buciau pasilikes cia ilgiau, bet nuo pat pirmos ivaziavimo i Malaizija dienos, kasdien nuotaika gadindavo po pietu prapliumpancios tropines liutys. Pasirodo, cia siuo metu liuciu sezonas. Dar pakeliui i Singapura, autobuso apacioje bagazo skyriuje gulejusi mano kuprine su visais drabuziais ir daiktais kiaurai perslapo del matyt nesandaraus dugno. Drabuzius siaip ne taip issidziovinau, o Lonely Planet knyga slapia iki siol. Gerai kad ne ta kuria paskolino geras draugas :) Pagalvojau, kad ne tam as i Azija vaziavau, kad lietuje murkdytis ir patraukiau atgal i Tailanda.