Paskutine diena Chiang Mai

Sianakt pas mus palijo. Tropines liuties, kaip norejau, nepamaciau, bet dabar uztat lauke labai gaivu. Rytoj pajudu toliau i siaure, i Ciang Rai. Pabusiu dienele ten, o veliau per Mekongo upe kelsiuos i Laosa.

Ziurovu prasymu sudejau nemazai nuotrauku i ankstesnes dienas. Enjoy...

Kiekviena sekmadienio popiete pagrindine Chiang Mai gatve uzdaroma ir cia prasideda didziulis turgus. Musu Kaziukas palyginimui - vaiku darzelis. Prekiu ir pardaveju gausa didziule, bet ir pirkeju ar bent jau ziurovu irgi minios. Sueina turbut beveik visi mieste esantys uzsienieciai, bet dauguma vistiek vietiniai tajai. Prekes - nuo masines produkcijos marskineliu iki kalnu genciu ranku darbo dirbiniu. Kaip reikiant atsiragavau visokiu maisto gerybiu, persivalgiau, bet norejosi dar ir dar. Kas keliasdesimt metru vienam vakarui isikure masazo salonai siulo visokiu rusiu masaza. Pavarges vaikscioti pasidariau koju masaza. Nuovargio kaip nebuta.

Ne veltui visi mano sutikti turistai svaigo apie si miesta. Dabar svaigsiu ir as. Labai gaila is cia isvaziuoti, bet gal dar atsiras ne blogesniu perliuku mano kelyje.

Penkta turo diena

Jei kas nors vyksit i Tailanda, nesusigundykit pirkti ekskursijos i ilgakakliu kaima, nemetykit be reikalo pinigu. Senos tradicijos visiskai uzmirstos, likes visiskas falsas ir komercija. Kaime tebuvo vienintele moteriske, kuri buvo nors kiek panasi i ilgakakle, o visos kitos tiesiog uzsidejusios surenkamus ziedus, kuriuos grizusios namo kuo lengviausiai nusiima.
Siandien iveikiau nemazai km, praktiskai planuota 2 dienu norma, nes kelias buvo gan "greitas". Ryt ko gero grisiu i Ciang Mai.
Kadangi apie siandien neturiu ka daug rasyt, tai parasysiu savo ispudzius is susitikimu su kitais turistais. Taip jau gavosi, kad daugiausia su kuriais teko ilgiau pabendraut buvo prancuzai ir olandai. Tai jei prancuzu kompanijoje daugiau nei vienas, tai angliskai ju kalbant praktiskai neisgirsi. O jei siaip ne taip prisivercia prabilti, tai dazniausiai akcentas toks, kad sunku net ka suprasti. Visai kita situacija su olandais. Angliskai dauguma mano sutiktu kalbejo beveik tobulai. Bet ne tai svarbiausia. Jei salia stovi nors vienas kitakalbis, jie net kalbedami tarpusavyje apie visiskas smulkmenas, kalba angliskai vien is mandagumo.

Pusryciai. 

Kelias tikrai smagus ir nenuobodus. Dar smagiau buvo su motoroleriu kirsti slidzias kaip ledas betonines brastas.

Apsimetele.

 Kita apsimetele.

Va cia tai autentiskas egzempliorius.

Neblogi auskarai.

Sita vienintele buvo bent kiek panasi i tikra. 

Vietiniai gyvena tikrai varganai. Bet nameliai visai grazus.

Kaime radom ir krikscioniu baznycia.

Su draugiskais olandais apsikeitem fotosesijomis. 

Vaizdai pakeliui tikrai nuostabus.

Sesta, paskutine turo diena

Sios dienos tikslas buvo auksciausias Tailando taskas - 2,5 km aukscio virsune. Jau pusiaukelej apsirengiau viska ka turejau pasiemes su savim - abejus sortus ir abejus marskinelius. Kol stovi ant saulutes, tai gerai, bet vaziuoti buvo salta. Virsuneje idienojus termometras rode 18. Gaila, bet grazius vaizdus vel gadino visur kur imanoma tvyrantys deganciu dziungliu dumai. Atgal leidausi palengva, vis sustodamas pasisildyti ant saulutes.
Dabar esu vos uz 120 km nuo tos virsunes, bet cia net saulei nusileidus tikrai karsta. Sunku net patiketi.
Dabar pora dienu pabusiu tam paciam Ciang Mai, pailsesiu, o tada judesiu kitur. Jei nieko idomaus per sias pora dienu neivyks, tai ir nerasysiu.

Dienos foto reportazas:

Taip furistas nakciai paliko savo gaidi tiesiai po mano langu. Spekit kada jis pradejo giedoti? Tikrai gerokai pries patekant saulei. Gaidys...

Pusryciai. Niam niam.

Kelius cia kartais nuplauna.

Nors ir susalau, bet tikslas pasiektas.

Lietuvos mokykloms reikia imti pavyzdi is Tailando - visai nebutina pirkti brangiu mokykliniu autobusu. Pakanka pikapu - i juos lengvai telpa 11 zmoniu.

Pakeliui aplankiau pora kriokliu.

Dviratininkas prikolistas. Jo draugelis buvo su Supermeno apranga.

Vietinis enduro.

Vakarais i miesta isvaziuoja tokie ir dar egzotiskesni kokteiliu bariukai.

Ketvirta turo diena

Kadangi esu kalnuose ir tolokai nuo juros, tai siandien ryte buvo vesoka - tik 18 laipsniu. Diena pradejau zygiu i Mae Lana urva. Na ka as galiu pasakyt, Europoje toks dalykas ko gero butu neimanomas del saugumo arba kaip minimum reikalautu speleologo licenzijos. Jei ankstesniuose urvuose ir reikejo gido, realiai juose pasiklisti butu sunkoka, irengta visokiu kopeteliu, laipteliu ir pan., tad iveikiama net pensininkams. O sis urvas buvo visiskas laukinis ekstrymas. Dabar suprantu kodel jis mazai reklamuojamas. Jau vien kaimas nutoles gerokai nuo pagrindiniu keliu, o ekstrymas prasideda dar nuo kaimo judant link urvo. Vietom keliukas toks status, kas motoroleris vos ne ciuozia zemyn, o jei vaziuoji i virsu - stojasi piestu. Po to dar reikia gera kilometra kulniuoti kalnais per dziungles. Urva kalne velgi isgrauze upelis ir si karta didziaja kelio dali reikejo juo bristi. Gylis vietom sieke juosmeni, nors as vienu momentu sugebejau nuslist moletu dugnu, murktelejau iki pazastu ir vos nepaskandinau fotiko. Urve vietom atsiveria erdves sulig mokyklos sporto sale (tik lubos gerokai aukstesnes), o vietom jis taip susiaureja, kad vos pralenti persisukes ir susirietes. Vietom reikejo ropstis ant uolu, vietom ciuozti nuo ju zemyn, vienzo konkretus alpinizmas ir speleologija. Ejom tik dviese su gidu, o visa musu iranga, tai lemputes ant galvu. Mano zygio tikslas buvo krioklys, kuri pasiekus apsisukome ir grizome atgal. Bet jei dar kada lankysiuos siose vietose, uzsisakysiu pilna 12 kilometru tura. Iseinant is urvo sutikau kita turista, kuris manes paklause ar patiko. Mano atsakymas buvo mazdaug toks - po sio urvo i kitus Tailande gali nebeeiti.
Si karta vel buvo idomios gyvunijos. Pradzioje kai kur ant stalagmitu sedejo didziules varles. Neisivaizduoju kaip jos ten uzsikapanoja. Veliau buvo nemazai dideliu rudu tarakonu. Vienu metu priejom uzuteki kuriame plaukiojo krevetes. O dar kitam - zuvytes, kurios pasak gido neturi akiu. Na ir teisingai, kam tokioj tamsoj akys. Na ir zinoma siksnosparniai. Jie pasirodo smalsus padareliai. Ir isigudrina praskristi salia tada kai pats vos pralendi pro plysi, kad net pajauti jo sparnu plasnojima. Ko gero urvu man siai kelionei pakaks.
Veliau nuvaziavau i kaima, salia kurio eina siena su Mianmaru (Birma). Labai grazus kaimas ant ezero pakrantes. Ten gyvena vien kinieciai - ir statiniai kitokie ir maisto kinietisko gali paragaut.
Pakeliui uzsukau prie ju vadinamo vandens rezervuaro, nors man tai atrode tiesiog uztvanka. Prie jos irengta grazi didele poilsiaviete. Vaizdai labai primine Moletu krasta, nes tas rezervuaras aukstai kalnuose, tad aplink buvo pusynai. Net vaziuoti buvo saltoka.
Galiausiai jau beveik tamsy atvaziavau i Mae Hong Song is kurio ryt bandysiu aplankyti genti, kurios moterys nesioja kakla ilginancius ziedus.
Si karta apsistojau miestelio vidury ant ezeriuko kranto su vaizdu i sventykla. Bet trobesiai kuriuose isikure daugelis sveciu namu ne ka geresni uz vakarykscius kaime. Siaip visi ekonominiai variantai Tailande panasus - mediniai ar banbukiniai bungalai su plysiais visur kur tik imanoma, be stiklu languose (tik tinklelis nuo uodu) ir drieziukais ant sienu.
Kol rasiau sita teksta, kazkas pradejo snarenti siuksliu dezeje i kuria buvau ismetes mango kauliuka ir banano zieve. Pasiziuriu - ogi didziulis riebus tarakonas. Ismeciau maiseli uz duru. Girdziu salia dar kazkas krebzda. Pasirodo dar vienas rudis ilindo i mano maiseli su bananais. Sukabinau visa savo turta ant kambario sienose ikaltu viniu, tikiuosi bjaurybes pasitenkins tuo ka palikau maiselyje uz duru ir duos man ramiai pamiegoti.

Trecia turo diena

Pai miestelyje nemazai musulmonu, bet skirtingos religijos cia visiskai netukdo zmonems sugyventi. Siandien pusryciavau turguje pas musulmone mergaite, o kartu su manim pusryciavo budistu vienuolis, kuris kazka su ta mergaite linksmai ciauskejo. Bande kalbinti ir mane, bet jo anglu kalba man buvo neikandama :)
Geriausias vaizdas tai buvo pamatyti pilnai veida uzsidengusia musulmone lekiancia ant motorolerio su priekaba (liulka). Primine vokieciu karius per antra pasaulini :))
Visgi nieko ypatingo as tam Pai neradau, tad patraukiau tolyn. Krastai per kuriuos dabar vaziuoju garseja ypatingai graziais urvais, tad viena toki siandien ir aplankiau. Galiu pasakyti, kad vakaryksciai urvai visiskai nublanko pries tai ka isvydau siandien. Si karta reikejo ne eiti, o plaukti nes urvas susidare upei isgrauzus vaga skersai kalna. Gidai susodina 3 zmones ant bambukiniu plaustu ir palengva iriasi pozemine upe. Upeje tuo metu aplink plausta plaukioja kilograminiai upetakiai, kuriuos gali pagriebti rankomis. Taip norejosi bent viena issitraukti ir pasigrilinti... Keliose vietose reikejo is plausto islipti ir pesciomis apeiti nutolusias urvo dalis. Kai kuriu erdviu dydi sunku net nupasakoti, jos tiesiog DIDZIULES. Visgi gamta tikrai turi mus kuo nustebinti. Kai kuriose urvo dalyse gulejo mediniai karstai, kuriuos cia pries 1500-2000 metu sunese vietiniai gyventojai. Regione yra urvu, kur tu karstu be galo daug.
Kaip ir dera urvams, juose buvo pilna siksnosparniu. Kas idomiausia, kad vakare jiems isskrendant i lauka medzioti, i ju vieta suskrenda pulkai kregzdziu. Mums bebaigiant tura kaip tik keitesi pamainos :)
Veliau patraukiau ieskoti dar kitu urvu salia kuriu buvau is Lonely Planet numates ir nakvynes vieta. Kelias, kaip jau tapo iprasta, ne is lengvuju, bet vaizdai aplinkui tikrai nuostabus. Pagarba Hondai, kuri isleidzia nors ir Tailande rinktus, bet tikrai istvermingus motorolerius. Man nesuvokiama kaip jie atlaiko simtus tukstanciu kilometru tokiais amerikietiskais kalneliais.
I urvu vieta atvykau gan velokai, tad is karto patraukiau ieskot nakvynes. Si ko gero bus pati egzotiskiausia per mano buvimo cia laika. Siaip turbut nebuciau cia pasilikes, bet iki kito nakvynes tasko tektu vaziuoti labai daug, tad nutariau neimti i galva :) Esu visiskam kaime su kokia 10-15 trobu ir pulkais vistu, karviu ir kiauliu. Sodyba kurioje esu, nutolusi nuo kaimo kokius 200 metru. Jausmas visiskai kaip pas senelius kaime - medine troba apsupta vaismedziu ir gelynu, tualetas lauke, karsto vandens nera, svaros niekas per daug neziuri, bet uztat vaizdai aplinkui kaip Alpese. Esu cia vienui vienas su dviem sunim ir dviem katem. Seimininke padare skania vakariene, sedo ant savo motorolerio ir pasiplove. Kad issiusciau si teksta, turesiu eiti i kaimo  centra, kur yra wifi rysys. Visgi civilizacija ateina ir i tokius uzkampius.
Is sios vietos galima aplankyti tris urvus. Du is ju paprasti, o vat didziausiame galima pasirinkti ekskursijas, kuriu trukme 4, 6 arba 15!!! valandu. Per tas 15, gidas praves per visus 12 urvo kilometru. As manau pasitenkinsiu 4, nes ir taip labai brangu - 50 lt. Pilnas 15 valandu turas kainuoja 150. Gal skaitant Lietuvoj tai ir neatrodo daug, bet bunant cia pradedi visai kitaip skaiciuoti. Juk viena diena su nakvyne ir sociu maistu cia kainuoja apie 25 lt, motorolerio nuoma 13 lt, tiek pat masazas ir pan. Na bet tikiuosi tas urvas bus to vertas...

Religiju darna.

Manot cia parduotuve? Jus teisus tik is dalies. Cia ir degaline. Tie buteliai nuo kolos ir fantos desineje - tai kuras.

Iplaukimas i urvus.

Smagus keliai, dar smagesni zenklai.

 Mano bustas.

  

Augintinis.

Antra turo diena

Ar del klimato ar del laiko juostu pakeitimo ar dar del kazko, bet kasdien miegu minimum po 9 valandas ir tai vos atsikeliu. Tad ir siandien atsikeliau gan velai ir issiruosiau apziureti garsiuju olu. Nors gal butu teisingiau juos vadinti urvais. Bet kuriuo atveju, tos pozemines erdves tikrai ispudingos - vietom didziules sales, o vietom siauruciai praejimai kuriuose teko ropoti keturiom. Palubem kabojo didziuliai stalagmitai ir buriai siksnosparniu. Grupele vede vietinis gidas pasisviesdamas dujine lempa ir nuolat kazka ciauskedamas taju kalba. Tik retkarciais iterpdavo koki angliska zodi kaip elephant, lion, mango ar pan, supraska viena ar kita uola i kazka panasi. Kai kuriu saltiniu teigimu tie urvai tesiasi keliolika kilometru, bet mes pravaiksciojom maksimum 1,5-2.
Isvaziavau apie 13 val., kelio rodes ne tiek ir daug, apie 130 km, bet kol juos iveikiau, kaip reikiant pavargau. Tokio ilgo serpantino man dar gyvenime neteko vaziuot. Toks jausmas, kad padariau milijona posukiu, nors is tikruju ju "tik" apie 800. Sis kelias butent tais posukiais ir garseja. Siaip eismas neintensyvus, tad keliu ir vaizdais tikrai galima megautis. Tik motorolerio sedyne ziauriai nepatogi, uzpakalis greit iskausta.
Pakeliui nusukau pasiziureti vietinio stebuklo - geizerio. Is po zemiu keliu metru atstumu viena nuo kitos verziasi kelios verdancio vandens versmes. Ten pat buvo galimybe issimaudyti mineralinese voniose. Pagrindinis mineralas turbut siera, nes kvapelis aplink tvyrojo ne koks :) Kadangi buvo tik pusiaukele, reikejo skubeti, tad nesusiviliojau.
Kaip jau turbut minejau, cia viskas tolumoje paskende dumuose del nuolat vienur ar kitur degandziu dziungliu. Smilkstanciu medziu maciau ne karta, bet siandien pravaziavau pro rimtai deganti plota. Vaizdas gan ziaurus, o garsas dar baisesnis, nes sausi medziai degdami poska taip lyg kas saudytu. Vienu metu pravaziavau neva tai gaisrininku posteli. Is ju irangos galima teigti, kad dziungles dar ilgai degs, kol lietus ju neuzgesins. Pagrindines gesinimo priemones, tai 4 sodininku naudojami kanistrai su pompa ir purkstuku (chemikalams ant bulviu purkst) ir kelios ilgos kartys su gumos lopais ant galu matyt deganciai zolei uztapsnoti.
I Pai atvaziavau jau beveik sutemus (cia temsta akimirksniu apie 18:30), tad paskubom susiradau kambari ir nuejau pavalgyt, nes be pusryciu visa diena mitau tik vakar pirktais bananais. Kazkokio ypatingo ispudzio nesusidariau, tiesiog daug turistu, baru, kaviniu, masazo ir tatuiruociu salonu ir pan. Bet siaip ramus nedidelis miestelis. Matyt laikas daro savo ir tai kas 5 metu senumo kelioniu vadove vadinama ramynes oaze, siandien yra eilinis komercinis objektas. Ryt niekur toli nevaziuosiu, apsizvalgysiu po apylinkes, gal susidarysiu aiskesni vaizda.

Pirma turo diena

Truputi pakeiciau marsruta ir sios dienos keliones tikslu pasirinkau Chiang Dao, kuris garseja savo olomis kalnuose. Vaziavau apie 100 km salutiniais keliukais, kurie kartais susiauredavo iki vienos masinos plocio. Bet beveik visos pakeles apgyvendintos, tad vaizdai aplinkui primine gerai priziuretas sodu bendrijas kur nors prie Vilniaus :) Na tik aisku cia palmiu daugiau :)
Pakeliui uzsukau i Lana nacionalini parka. Jo pagrindas - didziule uztvanka su turkio spalvos ezeru.
Vienu metu bandziau paivairinti marsruta bekeles elementais, bet duobetas molio keliukas eme listi gilyn i dziungles gan aukstai kalnuose. Kadangi jau vakarejo, vandens nebeturejau, tad nusprendziau nerizikuoti ir apsisukes grizau i asfaltuota kelia. Uztat pakeliui nusipirkau pacia skaniausia gal 20 bananu keke tiesiai is plantacijos uz maziau nei 1 Lt.
Isikuriau jaukioje trobeleje, kurio sienomis (isoreje) begioja mieli balti drieziukai. Kazkas sokineja medziu sakomis, bet tamsyje nesimato kas. Tolumoje girdziu gyvo garso koncerta, pabaigsiu rasyti ir nuvaziuosiu paziureti kas ten vyksta.
Ryt ryte nuvaziuosiu apziureti olu, iki kuriu 5km, o po to jau tesiu kelione i Pai, kuri Lonely Planet vadina backpacker'iu Meka. Pabandysiu patikrint :)

Taigi, nuvaziavau patikrinti muzikos saltinio. Degalineje kura pilanti mergaiciuke nurode krypti, bet ilgokai klaidziojes po Balsiu tipo gyvenviete, koncerto nesugebejau rasti. Galiausiai susistabdziau pro sali vaziuojanti dedule. Tas nieko paaiskinti nesugebejo, tai pasikviete i greta esanti nama kur jis ka tik baliavojo su seimininkais. Subego gal 10 zmoniu, bet angliskai siek tiek snekejo tik 7-mete mergaite. Galiausiai man padeti pasiryzo tas pats gerokai ikauses dedule ir jo sugerovas vietinis policininkas. Sede ant motorolerio jie palydejo mane i vieta.
Patekau i rimta kaimo svente. Stovejo didele scena, kurioje nuolat gyvai grojo grupe ir soko vietos jaunimas. Aplink buvo kruva maitinimo punktu ir atrakcionu vaikams, o kitoje puseje irengtas ringas, kuriame nuolat vyko muaitai kovos. Buvo nemazai isgerusiu, bet ir apsauginiu daug. Siaip keista matyt daug girtu, kai ju algos apie 400-500 lt, o maza alaus skardine net parduotuvej nuo 4 lt kainuoja. Budistu vienuoliu irgi nemazai buvo, tarp ju ir visai jaunu, gal kokiu 13-14 metu.
Tarp dainu budavo 1-2 minuciu tarpai, tai visi sokantys per ta laika nulipdavo nuo scenos, o prasidejus naujai dainai vel begte verzdavosi atgal. Matyt tokios tradicijos. Kas idomiausia, kad tarp sokanciu scenoje stovejo keli apsauginiai karinem aprangom ir su medicininiais antsnukiais ant veidu. Cia gal ju go-go sokejai tokie?
Kadangi buvau vienintelis "baltasis" keliu simtu zmoniu minioje, tai labai jaukiai nesijauciau nuolat varstomas zvilgsniu. Aisku visi tik paspoksodavo ar nusisypsodavo, bet jokios neigiamos emocijos is vietiniu isvis kol kas neteko matyt. Pasisukiojes gera pusvalandi, grizau i savo trobele.
Nors esu miestelio/kaimelio pakrasty, aplink garsai kaip rimtose dziunglese. Net nebandyciau speti kas tuos garsus skleidzia ar burys bezdzioniu ar kokie pauksciukai. Reikes ryt paklaust seimininko.
Ziuriu kuo toliau tuo daugiau rasau. Apsipratau su tapsnokliu ir matyt pasiilgstu lietuviu kalbos :)

Samoeng loop ratukas

Vietiniai sako, kad siemet uzeje neiprasti karsciai. Diena temperatura pakyla gerokai virs 30. Pietine kambario siena taip prikaista, kad puse nakties buna karsta kaip pecius. Gerai kad ji vonioj, tai uzsidares duris siaip taip apsisaugau nuo karscio. O pacioj vonioj tai isbut neimanoma jei nesilieji saltu dusu. Sampunas irgi karstas is buteliuko bega. Ir siaip praustis beprasmiska, nes jei ne nuo karscio, tai nuo astraus maistelio tuoj pat vel suprakaituoji :)
Siandien 3 motoroleriu komanija apvaziavome http://www.gt-rider.com/ rekomenduota viena graziausiu marsrutu Tailande. Kelias tikrai labai grazus - kalnai, serpantinai, kriokliai ir pan. Papildomu ispudziu pridejo ir tai, kad kelione vyko ant dvieju ratu, tad visi tie posukiukai guldant motopirke ant sono buvo tikri saldainiukai. Daug nuotrauku nepridariau, kamera juk pojuciu neuzfiksuosi.
Kadangi bandomasis vaziavimas buvo tikrai vykes, nusprendziau jau savu tapusi Ciang Mai palikti ir leistis i to paties gt rider rekomenduojama 800 - 1000 km dydiji ratuka po siaures Tailanda. Tureciau uztrukti 6-8 dienas kol vel sugrisiu cia. Startuoju be kompanijos, bet tikiuosi susirasiu ja pakeliui, nes sis marsrutas yra kultinis, ji daug kas vaziuoja. Sekanti nakvyne numatyta uz mazdaug 150 km esanciame Pai.
Kai vakar nuomavausi moca, klause is kur as esu. Kai atsakiau, sake as jau antras klientas ta diena kurio valstybes ji nera girdejusi. Istrauke parodyti ankstesnio kliento pasa, ogi ziuriu - kaimynas is Baltarusijos :) Ir kaip tik vaziuoja ta pati marsruta i kuri as leisiuos ryt. Gaila nesutikau jo anksciau...

Doi Sutep

Mano "kompanjonas" prancuzas vakar sugebejo taip prisigerti, kad siandien ryte buvo visiskai neigalus ne tik kad vairuoti, bet ir atsikelti. Rimtesne kelione nusikelia rytdienai. Tad issinuomavau motoroleri vienas ir padariau nedideli apsilima - pasimaliau po miesta, uzkilau i vietini kalna, apziurejau ant jo esancia sventykla. Visgi vaziuoti kaire kelio puse ne taip ir sudetinga :) Kadangi prisedau prie normalaus kompo, tai pridesiu daugiau nuotrauku. Gan rimtai atnaujinau ir kitas dienas - nepatingekit atsiversti :)

Mano britva:

Dziungliu zygis

Ispudziu tiek daug  kad visu siandien tikrai nesurasysiu. Buvo nemazai ejimo, daug graziu vaizdu ir dar daugiau prakaito, kuris buvo nuplaunamas kriokliuose. Miegojom bambukinej trobelej kazkur kalnuose, "jojom " ant drambliu, buvo kazkiek raftingo ir daug smagaus bendravimo. Bet daugiausia adrenalino buvo nusokti nuo krioklio i siauruti tarpekli :) Jega...
Rytoj nuomuojuos motoroleri ir su pusiau vietiniu prancuzu vaziuosim "the most beatifull 100 km in south east asia".

Nufotkinau pakeliui i zygi. Cia tikrai dar ne maksimumas ka galima vezti motoroleriu. O bevaziuojat rasyti sms - norma.

 Dziungles gan sausokos - visgi sausasis sezonas dabar.

Bet ir zalumos uzteko.

Maudyniu vieta.

Cia mes nakvojom. Kad gaidys kas valanda visa nakti giedojo, miegoti netrukde, bet nuolatinis kazkurio is prancuzu knarkimas tai visiems nervus pagadino.

O cia gyvena seimininkai. Dabar ten kaip tik dukra snaudzia.

 Patogumai. Unitazas yra, bet vandeni reikia bliudeliu pilti. Elektros visoj gyvenvietej tikrai nera.

Augintiniai.

O nuo sito kriokliuko teko nusokti. Aukstis ~6m, apacioj plocio ~1.5-2 ir dar reikia gerokai atsispirti, kad iki nusileidimo tasko nuskrist. Gaila nuotraukos is apacios nesigavo padaryt, nes i apacia nulipt neimanoma, tik nusokt.

Vargsai drambliukai, nelabai noriai jie mus veziojo...