Truputi pakeiciau marsruta ir sios dienos keliones tikslu pasirinkau Chiang Dao, kuris garseja savo olomis kalnuose. Vaziavau apie 100 km salutiniais keliukais, kurie kartais susiauredavo iki vienos masinos plocio. Bet beveik visos pakeles apgyvendintos, tad vaizdai aplinkui primine gerai priziuretas sodu bendrijas kur nors prie Vilniaus :) Na tik aisku cia palmiu daugiau :)
Pakeliui uzsukau i Lana nacionalini parka. Jo pagrindas - didziule uztvanka su turkio spalvos ezeru.
Vienu metu bandziau paivairinti marsruta bekeles elementais, bet duobetas molio keliukas eme listi gilyn i dziungles gan aukstai kalnuose. Kadangi jau vakarejo, vandens nebeturejau, tad nusprendziau nerizikuoti ir apsisukes grizau i asfaltuota kelia. Uztat pakeliui nusipirkau pacia skaniausia gal 20 bananu keke tiesiai is plantacijos uz maziau nei 1 Lt.
Isikuriau jaukioje trobeleje, kurio sienomis (isoreje) begioja mieli balti drieziukai. Kazkas sokineja medziu sakomis, bet tamsyje nesimato kas. Tolumoje girdziu gyvo garso koncerta, pabaigsiu rasyti ir nuvaziuosiu paziureti kas ten vyksta.
Ryt ryte nuvaziuosiu apziureti olu, iki kuriu 5km, o po to jau tesiu kelione i Pai, kuri Lonely Planet vadina backpacker'iu Meka. Pabandysiu patikrint :)
Taigi, nuvaziavau patikrinti muzikos saltinio. Degalineje kura pilanti mergaiciuke nurode krypti, bet ilgokai klaidziojes po Balsiu tipo gyvenviete, koncerto nesugebejau rasti. Galiausiai susistabdziau pro sali vaziuojanti dedule. Tas nieko paaiskinti nesugebejo, tai pasikviete i greta esanti nama kur jis ka tik baliavojo su seimininkais. Subego gal 10 zmoniu, bet angliskai siek tiek snekejo tik 7-mete mergaite. Galiausiai man padeti pasiryzo tas pats gerokai ikauses dedule ir jo sugerovas vietinis policininkas. Sede ant motorolerio jie palydejo mane i vieta.
Patekau i rimta kaimo svente. Stovejo didele scena, kurioje nuolat gyvai grojo grupe ir soko vietos jaunimas. Aplink buvo kruva maitinimo punktu ir atrakcionu vaikams, o kitoje puseje irengtas ringas, kuriame nuolat vyko muaitai kovos. Buvo nemazai isgerusiu, bet ir apsauginiu daug. Siaip keista matyt daug girtu, kai ju algos apie 400-500 lt, o maza alaus skardine net parduotuvej nuo 4 lt kainuoja. Budistu vienuoliu irgi nemazai buvo, tarp ju ir visai jaunu, gal kokiu 13-14 metu.
Tarp dainu budavo 1-2 minuciu tarpai, tai visi sokantys per ta laika nulipdavo nuo scenos, o prasidejus naujai dainai vel begte verzdavosi atgal. Matyt tokios tradicijos. Kas idomiausia, kad tarp sokanciu scenoje stovejo keli apsauginiai karinem aprangom ir su medicininiais antsnukiais ant veidu. Cia gal ju go-go sokejai tokie?
Kadangi buvau vienintelis "baltasis" keliu simtu zmoniu minioje, tai labai jaukiai nesijauciau nuolat varstomas zvilgsniu. Aisku visi tik paspoksodavo ar nusisypsodavo, bet jokios neigiamos emocijos is vietiniu isvis kol kas neteko matyt. Pasisukiojes gera pusvalandi, grizau i savo trobele.
Nors esu miestelio/kaimelio pakrasty, aplink garsai kaip rimtose dziunglese. Net nebandyciau speti kas tuos garsus skleidzia ar burys bezdzioniu ar kokie pauksciukai. Reikes ryt paklaust seimininko.
Ziuriu kuo toliau tuo daugiau rasau. Apsipratau su tapsnokliu ir matyt pasiilgstu lietuviu kalbos :)
like like like :)
AtsakytiPanaikintituo žiūrėk ir žurnalistu patapsi tokius straipsnius berašydamas :D liuks...net įisivaizduoti galimą tą šokių aikštelę :D