Antra turo diena

Ar del klimato ar del laiko juostu pakeitimo ar dar del kazko, bet kasdien miegu minimum po 9 valandas ir tai vos atsikeliu. Tad ir siandien atsikeliau gan velai ir issiruosiau apziureti garsiuju olu. Nors gal butu teisingiau juos vadinti urvais. Bet kuriuo atveju, tos pozemines erdves tikrai ispudingos - vietom didziules sales, o vietom siauruciai praejimai kuriuose teko ropoti keturiom. Palubem kabojo didziuliai stalagmitai ir buriai siksnosparniu. Grupele vede vietinis gidas pasisviesdamas dujine lempa ir nuolat kazka ciauskedamas taju kalba. Tik retkarciais iterpdavo koki angliska zodi kaip elephant, lion, mango ar pan, supraska viena ar kita uola i kazka panasi. Kai kuriu saltiniu teigimu tie urvai tesiasi keliolika kilometru, bet mes pravaiksciojom maksimum 1,5-2.
Isvaziavau apie 13 val., kelio rodes ne tiek ir daug, apie 130 km, bet kol juos iveikiau, kaip reikiant pavargau. Tokio ilgo serpantino man dar gyvenime neteko vaziuot. Toks jausmas, kad padariau milijona posukiu, nors is tikruju ju "tik" apie 800. Sis kelias butent tais posukiais ir garseja. Siaip eismas neintensyvus, tad keliu ir vaizdais tikrai galima megautis. Tik motorolerio sedyne ziauriai nepatogi, uzpakalis greit iskausta.
Pakeliui nusukau pasiziureti vietinio stebuklo - geizerio. Is po zemiu keliu metru atstumu viena nuo kitos verziasi kelios verdancio vandens versmes. Ten pat buvo galimybe issimaudyti mineralinese voniose. Pagrindinis mineralas turbut siera, nes kvapelis aplink tvyrojo ne koks :) Kadangi buvo tik pusiaukele, reikejo skubeti, tad nesusiviliojau.
Kaip jau turbut minejau, cia viskas tolumoje paskende dumuose del nuolat vienur ar kitur degandziu dziungliu. Smilkstanciu medziu maciau ne karta, bet siandien pravaziavau pro rimtai deganti plota. Vaizdas gan ziaurus, o garsas dar baisesnis, nes sausi medziai degdami poska taip lyg kas saudytu. Vienu metu pravaziavau neva tai gaisrininku posteli. Is ju irangos galima teigti, kad dziungles dar ilgai degs, kol lietus ju neuzgesins. Pagrindines gesinimo priemones, tai 4 sodininku naudojami kanistrai su pompa ir purkstuku (chemikalams ant bulviu purkst) ir kelios ilgos kartys su gumos lopais ant galu matyt deganciai zolei uztapsnoti.
I Pai atvaziavau jau beveik sutemus (cia temsta akimirksniu apie 18:30), tad paskubom susiradau kambari ir nuejau pavalgyt, nes be pusryciu visa diena mitau tik vakar pirktais bananais. Kazkokio ypatingo ispudzio nesusidariau, tiesiog daug turistu, baru, kaviniu, masazo ir tatuiruociu salonu ir pan. Bet siaip ramus nedidelis miestelis. Matyt laikas daro savo ir tai kas 5 metu senumo kelioniu vadove vadinama ramynes oaze, siandien yra eilinis komercinis objektas. Ryt niekur toli nevaziuosiu, apsizvalgysiu po apylinkes, gal susidarysiu aiskesni vaizda.