2012 m. kovo 31 d., šeštadienis

Penkta turo diena

Jei kas nors vyksit i Tailanda, nesusigundykit pirkti ekskursijos i ilgakakliu kaima, nemetykit be reikalo pinigu. Senos tradicijos visiskai uzmirstos, likes visiskas falsas ir komercija. Kaime tebuvo vienintele moteriske, kuri buvo nors kiek panasi i ilgakakle, o visos kitos tiesiog uzsidejusios surenkamus ziedus, kuriuos grizusios namo kuo lengviausiai nusiima.
Siandien iveikiau nemazai km, praktiskai planuota 2 dienu norma, nes kelias buvo gan "greitas". Ryt ko gero grisiu i Ciang Mai.
Kadangi apie siandien neturiu ka daug rasyt, tai parasysiu savo ispudzius is susitikimu su kitais turistais. Taip jau gavosi, kad daugiausia su kuriais teko ilgiau pabendraut buvo prancuzai ir olandai. Tai jei prancuzu kompanijoje daugiau nei vienas, tai angliskai ju kalbant praktiskai neisgirsi. O jei siaip ne taip prisivercia prabilti, tai dazniausiai akcentas toks, kad sunku net ka suprasti. Visai kita situacija su olandais. Angliskai dauguma mano sutiktu kalbejo beveik tobulai. Bet ne tai svarbiausia. Jei salia stovi nors vienas kitakalbis, jie net kalbedami tarpusavyje apie visiskas smulkmenas, kalba angliskai vien is mandagumo.

Pusryciai. 

Kelias tikrai smagus ir nenuobodus. Dar smagiau buvo su motoroleriu kirsti slidzias kaip ledas betonines brastas.

Apsimetele.

 Kita apsimetele.

Va cia tai autentiskas egzempliorius.

Neblogi auskarai.

Sita vienintele buvo bent kiek panasi i tikra. 

Vietiniai gyvena tikrai varganai. Bet nameliai visai grazus.


Kaime radom ir krikscioniu baznycia.

Su draugiskais olandais apsikeitem fotosesijomis. 

Vaizdai pakeliui tikrai nuostabus.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą