Visa nakti pliaupe tropine liutis. Pagaliau pamaciau kaip tai atrodo. Tikrai nenoreciau papulti po tokiu lietum eidamas kur nors su visa savo manta ant kupros. Po lietaus stipriai atsalo. Siaip kasdien cia apie 30-36, o ryte buvo maks 20. Turejau issitraukti megztini, kurio galvojau neprireiks iki grizimo namo.
Beveik visa diena praleidau autobuse, nes vietoj zadetu 5 valandu vaziavom virs 7. O atstumas tebuvo tik 250 km. Laosas labai kalnuota salis, tad vaizdai pro langa buvo tikrai nuostabus. Pats kelias, deja, siaubingas - siaurutis, vingiuotas, asfaltas isdauzytas, vietom isvis tik zvyras, labai daug purvo nuosliauzu ir pan. O juk vaziavom pagrindine salies "magistrale". Visgi tai tikrai labai skurdi valstybe. Tas atsispindi ir zmoniu gyvenime - suklype bambukiniai nameliai, akmens amziaus irankiai ir siaip gyvenimo budas labiau primenantis tamsiuosius viduramzius. Nameliai statomi taip, kad priekine puse kone lieciasi su asfaltu, taip dar labiau susiaurinant vaziuojamaja dali, o galine ant poliu kabo virs didziulio skardzio. Gyvenimas vyksta gatveje, o skardis atstoja ir tualeta ir siuksliu deze. Ir taip istisi kaimai. Privaziuodamas autobusas ijungia siaubingai garsu signala (matyt garvezio), kad nuo kelio issilakstytu visi vaikai, vistos, karves ir sunys.
Sikart tik per plauka isvengem rimtos avarijos. Ant vieno is astriu posukiu is priekio netiketai issoko greitai lekiantis sunkvezimis. Autobusas metesi i sona ir nuslydo nuo kelio i griovi, bet atsiremes i uolos siena neapvirto. Jei tuo metu posukyje butu buvus ne siena, o vienas is keliu simtu kelyje buvusiu skardziu, nezinia kaip viskas butu pasibaige. Is pradziu galvojom, kad teks vidury kelio ir likti nakvoti, nes kol atvaziuos pakaitinis autobusas ar koks kranas, tai tikrai ateis naktis. Bet nors ir sliauzdamas "pilvu" autobusas pats sugebejo issikrapstyti is griovio ir atlankscius trukdancias skardas sugebejom nuvaziuoti iki tikslo.
Beveik visa diena praleidau autobuse, nes vietoj zadetu 5 valandu vaziavom virs 7. O atstumas tebuvo tik 250 km. Laosas labai kalnuota salis, tad vaizdai pro langa buvo tikrai nuostabus. Pats kelias, deja, siaubingas - siaurutis, vingiuotas, asfaltas isdauzytas, vietom isvis tik zvyras, labai daug purvo nuosliauzu ir pan. O juk vaziavom pagrindine salies "magistrale". Visgi tai tikrai labai skurdi valstybe. Tas atsispindi ir zmoniu gyvenime - suklype bambukiniai nameliai, akmens amziaus irankiai ir siaip gyvenimo budas labiau primenantis tamsiuosius viduramzius. Nameliai statomi taip, kad priekine puse kone lieciasi su asfaltu, taip dar labiau susiaurinant vaziuojamaja dali, o galine ant poliu kabo virs didziulio skardzio. Gyvenimas vyksta gatveje, o skardis atstoja ir tualeta ir siuksliu deze. Ir taip istisi kaimai. Privaziuodamas autobusas ijungia siaubingai garsu signala (matyt garvezio), kad nuo kelio issilakstytu visi vaikai, vistos, karves ir sunys.
Sikart tik per plauka isvengem rimtos avarijos. Ant vieno is astriu posukiu is priekio netiketai issoko greitai lekiantis sunkvezimis. Autobusas metesi i sona ir nuslydo nuo kelio i griovi, bet atsiremes i uolos siena neapvirto. Jei tuo metu posukyje butu buvus ne siena, o vienas is keliu simtu kelyje buvusiu skardziu, nezinia kaip viskas butu pasibaige. Is pradziu galvojom, kad teks vidury kelio ir likti nakvoti, nes kol atvaziuos pakaitinis autobusas ar koks kranas, tai tikrai ateis naktis. Bet nors ir sliauzdamas "pilvu" autobusas pats sugebejo issikrapstyti is griovio ir atlankscius trukdancias skardas sugebejom nuvaziuoti iki tikslo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą