Is Phnom Penh atvaziavau jau vakarop. Kratie visiskai neturistinis provincijos miestas, tad gerokai visas apsiures, tamsus ir niurus. Po 22 val. gatvese nebelieka nei vieno zmogaus, tad ima seimininkauti sunys. Kavinej mane uzkalbino rusas, kuris pasirodo mane mate dar Sihanoukville. Isejom pasivaikscioti bet sunys vis nedave ramybes.
Sekancia diena issinuomavom motorolerius ir isvaziavom tyrineti apylinkes. Vietiniai labai draugiski, nuolat sypsosi, mojuoja ir saukia Hello. Deja dazniausiai nieko daugiau angliskai nemoka. Ir siaip sprendziant is to kaip jie gyvena (siaudines pasiures be elektros ir pan.) greiciausiai dauguma yra nerastingi. Bet jau ka moka khmerai, tai vaikus daryti. Ju pilna visur, laksto buriais, mojuoja ir saukia hello.
Griztant atgal iki nuomos punkto likus gal pusei kilometro pasibaige benzinas. Kura azijoje parduoda visi (buteliuose) tad tai ne beda. Stumtis reikejo gal kokius 10 metru. Savininkas klausia, uz doleri pilti ar uz daugiau. Sakau ne, man ir uz 500 rielu (vietine valiuta) uzteks, tai mazdaug astuntadalis dolerio, as tik tiek teturiu ir man tik iki nuomos nuvaziuot liko. Tai jis paeme ir ipyle stikline benzino ir net tuos 500 atsisake imti. Geri zmines tie Khmerai :)
Beje, si diena buvo viena is sekmingiausiu fotografijos poziuriu. Idedu tik maza dali.
Kambodzos provincija pro autobuso langa.
Miestelio fasadai...
...ir vidiniai kiemai.
Kaimo keliukas.
Ir jo gyventojai.
Vaiku gausa. Hello!
Senoli pamatysi gan retai. Uztat fotkinau vos ne visus, jie azijoje labai idomus.
Vietiniai kraustosi i kita gatves puse. Su visu namu.
Pietu pertrauka.
Aukos dvasioms.
Vel kelyje.
Naujos pazintys.
Karavanas paruostas kelionei
Griztant uzsukom i meditacijos centra isikurusi ant vienintelio apylinkeje kalniuko. Skulpturos vaizduoja budistu vienuolius kurie rytais eina i gatves su indais, o gyventojai jiems aukoja maisto.
Kaip tik kazkas vyko. Pameditavom kartu...
Vaizdas nuo kalno.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą